Pacientų kelias į gydymo įstaigas Lietuvoje dažnai priklauso nuo to, kokios sveikatos priežiūros paslaugos yra pasiekiamos jų regione, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas. Nors dauguma gyventojų naudojasi valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, vis didesnė dalis pacientų derina ir privačias konsultacijas. 45 proc. šalies gyventojų nurodo bent kartą patyrę sveikatos būklės pablogėjimą, nes patekimas pas gydytoją buvo per ilgas.
Remiantis tyrimo rezultatais, laukimo trukmė tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas gydytojus specialistus valstybinėse įstaigose išlieka iššūkis pacientams visose gyvenamosiose vietovėse: ir didmiesčiuose, ir regionuose, ir kaimo vietovėse.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, pas šeimos gydytoją be laukimo patenka tik nuo 5 iki 7 proc. skirtingų vietovių gyventojų, o daugiausia pacientų eilėje praleidžia nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
Patekimo pas gydytojus specialistus situacija dar sudėtingesnė: 2–3 mėnesius laukia apie trečdalis visų trijų segmentų gyventojų, o ilgiau nei tris mėnesius tenka laukti iki ketvirtadalio didmiesčių ir rajonų centrų gyventojų, rodo tyrimas.
„Nemaža dalis pacientų nurodo, kad dėl ilgų eilių jau yra patyrę neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, didmiesčiuose 14 proc. gyventojų bent kartą susidūrė su pablogėjusia sveikata negavus konsultacijos laiku, o 30 proc. tai patyrė daugiau nei vieną kartą. Panašūs skaičiai ir rajonų centruose bei kaimo vietovėse, tad patekimo pas gydytojus iššūkis yra sisteminis ir atsikartojantis“, − sako ekspertas.
Kaip rodo tyrimas, tarp šalies gyventojų stiprėja tendencija derinti valstybinio sveikatos sektoriaus ir privačių medicinos centrų teikiamas paslaugas: taip elgiasi 32 proc. didmiesčių, ir po 36 proc. rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojų.
„Gyventojų pasirinkimai darosi vis labiau kompleksiški. Privačių paslaugų prieinamumas tampa vis svarbesnis veiksnys sveikatos priežiūros srityje, ypač kai žmonėms reikia greito sprendimo. Turint alternatyvą atsiranda daugiau galimybių rinktis gydytojus tiek miestuose, tiek regionuose“, – sako ekspertas.
Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma gyventojų visose šalies vietovėse į gydytojus dažniausiai kreipiasi tada, kai turi konkrečių sveikatos nusiskundimų. Didmiesčiuose taip teigė 75 proc., rajonų centruose 73 proc., o kaimo vietovėse – 76 proc. Profilaktiškai sveikatos patikra rūpinasi tik maždaug šeštadalis šalies gyventojų.
„Renkantis sveikatos paslaugų teikėją gyventojams visose vietovėse svarbi gydytojo kompetencija: tai svarbiausiu kriterijumi įvardijo nuo 76 proc. iki 82 proc. respondentų. Kritiškai svarbus veiksnys yra ir greitas patekimas pas specialistą, ypač rajonų centruose, kur jį nurodė 75 proc. gyventojų. Tuo metu sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kaip svarbią, laiko daugiau nei pusė visų respondentų“, − komentuoja A. Zinevičius.
Apie tyrimą
Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
