Lietuva pasiruošusi imtis lyderystės biotechnologijų srityje
Jau 15 kartą vykusiame ir 350 dalyvių sutraukusiame kasmetiniame biotechnologijų ir bioekonomikos forume didelis dėmesys buvo skirtas Europos biotechnologijos pramonės vizijos formavimui. Susitikimo metu pasirašytame dokumente pažymėta, kad Europa turėtų pripažinti savos biotechnologijų pramonės plėtojimą vienu iš kertinių taškų žengiant žaliosios ekonomikos link. Dėl šio tikslo lyderiai turėtų palengvinti biotechnologijos industrijos ekosistemų kūrimąsi, investuotojų ir talentų pritraukimo galimybes. Pasak Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentės Agnės Vaitkevičienės, šalis jau dabar yra puikiai pasiruošusi eiti išsikeltų tikslų link.
Lietuvos biotechnologų asociacijos duomenimis, 2021 metais šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė 2,6 mlrd. eurų (2020 m. 1,9 mlrd. eurų), o vienas privataus sektoriaus darbuotojas apytiksliai sugeneravo 0,95 mln. eurų pajamų (2020 m. 0,78 mln. eurų). Didėjo ir šioje srityje privačiame sektoriuje dirbančiųjų skaičius – lyginant su 2020 m., 2021 metais jis išaugo iki 2790 – 565 darbuotojais daugiau nei prieš dvejus metus. Nuo 2010 m. mūsų šalies biotechnologijų sektoriaus pajamos šoktelėjo į viršų daugiau kaip 11 kartų.
„Lietuvoje 2022 m. sektoriaus dalyviai, įskaitant mokslą, verslą ir privatų sektorių, pradėjo formuoti Lietuvos gyvybės mokslų kelrodį, siekiant įvardinti svarbiausius mūsų šalyje esančius trūkumus, varžančius nuoseklų augimą. Taip atsirado detalūs priemonių planai, susiję su teisinės bazės gerinimu, talentų įgūdžių ugdymu, naujų darbuotojų pritraukimu ir inovacijų skatinimu. Džiaugiuosi, kad aktyvus Lietuvos dalyvavimas tarptautinio biotechnologijų sektoriaus veikloje suaktyvino požiūrį į jo kuriamą pridėtinę vertę. Tiesa, pokyčiui įgyvendinti ar pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikalingos ženklios investicijos“, – sako Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė.
Šalies sostinė pernai integravo visas didžiausias aukštųjų technologijų įmones į vieną ekosistemą, pavadintą „Vilnius TechFusion“. Miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė sako, kad tai parodo ne tik Vilniaus biotechnologijos pramonės, bet ir viso miesto lyderystę šioje srityje.
„Įvykęs forumas ir čia priimtas pareiškimas yra puikus būdas pasauliui pademonstruoti, kad mūsų šalis ir ypač Vilnius gali rodyti lyderystę gyvybės mokslų plėtojimo srityje bei kurti biotechnologijų verslo augimui palankią ekosistemą. Kaip matyti EFIB dalyvių Vilniuje suformuotame pareiškime, biotechnologijų sektorius ateityje bus vis glaudžiau susijęs su kitomis pramonės šakomis ir technologijų inovacijomis, todėl tam reikia ruoštis jau dabar. Tam buvo įkurtas „Vilnius TechFusion“, skirtas integruoti dideles bendroves ir pažangius startuolius į vieną organizmą“, – sako Inga Romanovskienė.
Vilniaus biotechnologijų pramonė auga kasmet
Forume susirinkę žemyno biotechnologijos pramonės ekspertai suformavo tris ilgalaikius prašymus Europos Sąjungos vadovams, kuriais siekia atkreipti dėmesį į bendrijos reglamentavimo ir politikos, švietimo ir finansavimo priemones. Europos lyderių prašoma priimti ilgalaikius sprendimus, padėsiančius pagrindą biotechnologijos pramonės (pvz. genetiškai modifikuotų produktų pramonės) plėtojimui, bei siekti kuo didesnės pažangiųjų technologijų ekonominės naudos, ugdant gyventojų įgūdžius ir taip įtraukiant juos į darbo rinką. Taip pat siūloma parengti naujus finansinius įrankius, kuriais galėtų pasinaudoti biotechnologijos įmonės, norinčios naujus mokslo atradimus pritaikyti įprastam gyventojų naudojimui. Anot Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentės Agnės Vaitkevičienės, Vilniaus lyderystė šioje srityje yra neabejotina.
„Gyvybės mokslų sektorius yra valstybės įvardijamas kaip vienas iš trijų prioritetinių sektorių Lietuvoje. Sveikatos mokslai ir biotechnologijos, apimančios medicininę, industrinę žemės ūkio bei maisto biotechnologijas yra pagrindinis šio sektoriaus fokusas. Paskutinį dešimtmetį Lietuvos biotechnologijų sektorius išaugo net 10 kartų, o daugelis šio sektoriaus įmonių yra sutelktos Vilniuje. Tarp jų – tokios kompanijos kaip vertingiausia Baltijos šalyse pripažinta įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltic“, „Biotechpharma“, „Teva“ bei startuoliai „Caszyme“, „Biomatter“, „Droplet Genomics“ ir kiti. Proveržis matyti plika akimi, o jį pasiekti padėjo prieš dešimtmetį dideles investicijas į gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių skyrusi valstybė. Vilniuje esantis Gyvybės mokslų centras – vienas iš tokių pavyzdžių. Be atliekamų tarptautinio lygio mokslinių tyrimų, šis centras yra daugelio startuolių iniciatorius“, – daroma pažanga džiaugėsi Agnė Vaitkevičienė.
Prisideda prie talentų pritraukimo
Vienas iš svarbiausių „Vilnius EFIB Statement“ dokumento veiksmų – talentų įgūdžių gerinimas ir jų pritraukimas. Agnė Vaitkevičienė teigia, kad aktyvūs sostinės veiksmai padeda įmonėms šioje srityje. „Vilnius aktyviai prisideda prie talentų pritraukimo. Kiek ilgiau nei metus veikiantis užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugų centras „International House Vilnius“ leidžia sklandžiau integruotis naujai atvykusiems darbuotojams, o relokacijos kompensacija ir parama organizuojant tarptautines konferencijas padeda juos pritraukiant. Kartu Vilniuje veikiančios įmonės ir mokslo įstaigos aktyviai bendradarbiauja siekiant gerinti rengiamų specialistų įgūdžius ir kuria naujas mokymų programas“, – apie pagalbą biotechnologijų pramonei pasakoja A. Vaitkevičienė.
Lietuvoje industrinės biotechnologijos pramonė sudaro apie 2,5 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies gyvybės mokslų sektoriuje veikia daugiau nei 400 įmonių, kurios daugiausia įsikūrusios Vilniuje, o jose dirba apie 3 tūkstančiai šalies gyventojų. Vidutinis atlyginimas šioje srityje siekia apie 2800 eurų. Svarbiausios biotechnologijos pramonės šakos sritys – industrinės ir medicininės biotechnologijos. Daugelis šios pramonės produktų yra eksportuojami į daugiau nei 100 valstybių, daugiausia į Junginės Amerikos Valstijas, Vokietiją, Jungtinė Karalystę, Lenkiją.
