Naujas tyrimas atskleidė, kaip Z karta atsirenka naujienas ir vertina informacijos patikimumą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, įspėja nepasitikėti komentarais ir pateikia patarimų, kaip atpažinti netikrų vartotojų paskyras.
Svarbiau ne naujiena, o visuomenės nuomonė
Pastaruosius kelerius metus „Google“ padalinys „Jigsaw“ tiriantis informacines grėsmes atviroms visuomenėms, siekė surinkti duomenis apie Z kartos elgseną internete. Paaiškėjo, kad jaunoji karta nesiekia įvertinti, ar internete rasta informacija yra tiesa ir nesivargina tikrinti informacijos šaltinių.
Tyrimas parodė, kad Z karta mažiau dėmesio skiria tradicinei žiniasklaidai ir dažniau informacijos ieško soc. tinkluose. Pastebėta, jog jaunuoliai turi įprotį skaityti tik antraštes ir iškart keliauti prie komentarų.
Taip elgiasi, nes nori įvertinti visuomenės nuomonę ir sužinoti, ką mano kiti. Anot tyrėjų, Z karta tiki, kad informaciją jiems atrinks patikimi influenceriai arba žmonių masė komentarų sekcijose. J. Antropik atkreipia dėmesį, kad taip galima nesunkiai apsigauti.
„Tendencijos rodo, kad visi vartojame mažiau oficialaus naujienų turinio, pavyzdžiui, televizijos ar laikraščių. Vis labiau pasikliaujame savo soc. tinklais ir kitų žmonių nuomone. Prieš užsisakant viešbutį, perskaitome atsiliepimus, o prieš renkantis kavinę pietums, tikriname, keliomis žvaigždutėmis ji įvertinta lankytojų. Tai savaime nėra žalinga, tačiau svarbu nepasikliauti viskuo, ką perskaitote soc. tinkluose, o ypač komentaruose“, – įspėja „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.
Pasak J. Antropik, komentarai ir atsiliepimai gali būti suklastoti. Todėl svarbu remtis informacija, prie kurios nurodyti šaltiniai ar moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, jei komentaruose minima statistika, reikėtų pasidomėti, ar ji iš tiesų egzistuoja ir ar yra pagrįsta.
Kaip atpažinti apsimetėlius?
Anot J. Antropik, soc. tinkluose aktyviai veikia tūkstančiai netikrų automatizuotų paskyrų, kurios gali klaidinti visuomenę ir skleisti dezinformaciją. Norint greitai atpažinti netikras paskyras, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Skaičiai vartotojo varde. Netikrų paskyrų vardai dažnai atrodo tarsi būtų sukurti be jokios vaizduotės. Taip pat varde dažnai naudojamos skaičių kombinacijos, pavyzdžiui „vartotojas12345“. Patikimi vartotojai dažniausiai renkasi aiškius, lengvai įsimenamus vardus, kurie atspindi jų tikrąją tapatybę ar yra susiję su jų atstovaujama organizacija.
Mažas draugų ir sekėjų ratas. Didelis sekėjų skaičius nebūtinai garantuoja informacijos patikimumą, tačiau paskyras su vos keliais sekėjais ar draugais reikėtų vertinti atsargiai.
Dažnai kartojasi tas pats beasmenis turinys. Netikrų paskyrų skleidžiamas turinys dažnai būna persmelktas radikalių idėjų, gali pasitaikyti ir propagandos. Be to, tokiose paskyrose gausu ir kito paviršutiniško turinio, kuriuo siekiama užmaskuoti tikruosius kėslus.
Perdėtai emocingi komentarai. Jei susiduriate su sensacinga informacija, nepasiduokite pirmajam impulsui ja patikėti. Nuolat užduokite sau klausimą: ar šiame šaltinyje pakanka įrodymų ir analizės? Ar nėra taip, kad šiuo komentaru bandoma manipuliuoti mano nuomone?
Nenurodyti patikimi šaltiniai. Efektyviausias būdas atpažinti dezinformaciją – tikrinti jos pirminį šaltinį. Pažiūrėkite, ar prie įrašo yra nurodomos žinomos žiniasklaidos priemonės ar moksliniai tyrimai. Net jei šaltiniai yra nurodyti, atlikite papildomą paiešką ir įsitikinkite, ar ta pati informacija skelbiama plačiau.
„Nors komentarų sekcijos galime semtis vertingų įžvalgų, svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti informaciją, atskirti faktus nuo manipuliacijų“, – sako J. Antropik.
