Draudikams vis daugiau lėšų tenka skirti gyventojų ir verslo įmonių patirtoms žaloms kompensuoti – tokia tendencija vyrauja pastaruosius ketverius metus. Praėjusieji metai nebuvo išimtis, ir visų draudimo rūšių žalų skaičiai ir išmokų sumos toliau augo, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Didžiausia bendra žalų kompensavimo suma pernai buvo išmokėta transporto draudimo srityje – 124 mln. eurų, o žalų skaičiumi išsiskyrė sveikatos draudimas su 290 tūkst. registruotų atvejų per metus.
„Matome, kad kasmet nuosekliai auga bendras registruotų žalų, kurias kompensuojame, skaičius. Žalų augimui įtakos turi bendras draudimo paslaugų portfelio augimas, tačiau pastebime aiškią tendenciją, kad kai kurių žalų apimtys auga labai reikšmingai, pavyzdžiui, gamtinių stichijų sukelti padariniai. Taip pat vis didesnės ir gyventojams bei verslui išmokamos vidutinės žalų išmokos, kurioms įtakos turi pastaraisiais metais kainas kėlęs infliacijos veiksnys“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
Pasak draudimo eksperto, verta pastebėti, kad, pavyzdžiui, statybų sektoriuje pastebimai pabrango įvairios žaliavos, statybų ir remonto medžiagos. Pabrangimas jaučiamas ir transporto rinkoje – kylant įvairių paslaugų kainoms, išaugo automobilių remonto meistrų paslaugos. Visai tai lėmė, kad suremontuoti būsto ar automobilio žalą tampa vis brangiau.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais turto draudimo, kuris apima pastatų, vidaus turto ir civilinės atsakomybės draudimo rūšis, žalų skaičius augo beveik 5 procentais. Transporto privalomasis ir kasko draudimai – šiek tiek daugiau nei 6 procentais. Bendra žalų išmokų suma turto ir transporto žaloms 2023 m. kompensuoti siekė, atitinkamai, 45 mln. eurų ir 124 mln. eurų.
Didžiausia vidutinė išmokama suma yra už transporto draudimo žalas, ir ji siekia kiek daugiau nei 1600 eurų. Turto draudimo klientams už patirtą žalą vidutiniškai išmokama 860 eurų, rodo bendrovės duomenys.
- Juodeikis pabrėžia, kad prie žalų išmokų augimo labai prisidėjo ir praėjusių metų rugpjūtį per Lietuvą praslinkusi audra.
„Gamtos stichijos kasmet tampa vis nuožmesnės ir padaro vis daugiau nuostolių gyventojų bei verslo įmonių turtui. Praėjusių metų rugpjūtį vidurio ir šiaurės Lietuvos regionus nusiaubusi audra buvo išskirtinė savo griaunamąją jėga, ji suniokojo ypač daug gyventojų turto. Skaičiuojant bendrai, ši audra sukėlė apie 11 mln. eurų nuostolių – ant transporto priemonių ir pastatų griuvo medžiai, smarkus vėjas plėšė stogus, kruša talžė pastatų stogus ir fasadus, niokojo automobilius“, – komentuoja A. Juodeikis.
Taip pat, remiantis „Lietuvos draudimo“ turimais duomenimis, praėjusiais metais didėjo ir gyventojų nelaimingų atsitikimų skaičius – jis per metus paaugo kiek daugiau nei 1,5 procento, o vidutinė tokios žalos išmokų suma siekė apie 360 eurų.
Žalų skaičius sveikatos draudimo sektoriuje per metus paaugo kiek daugiau nei 21 proc. Tokį skaičių šiame segmente, anot „Lietuvos draudimo“ eksperto, galėjo lemti tai, jog gyventojai sveikatos draudimo paslaugomis naudojasi smulkioms reikmėms, vaistams įsigyti, ir vidutinė vienos registruotos žalos suma siekia kiek daugiau nei 50 eurų.
