NASA kosminis teleskopas „Hubble“ neseniai užfiksavo neįprastą Jupiterio Didžiosios raudonosios dėmės elgesį. Ši milžiniška audra, pakankamai didelė, kad prarytų Žemę, yra aktyvi jau daugiau kaip 150 metų. Pirmą kartą mokslininkai pastebėjo, kad ji „svyruoja“, jos dydis svyruoja, o greitis kinta. Šie atradimai suintrigavo astronomus, nes toks judėjimas dar niekada nebuvo užfiksuotas. Pastaruoju metu stebėtinu nestabilumu pasižymintis audros aktyvumas glumina ekspertus ir kelia klausimų, kas galėtų lemti šiuos pokyčius.
Nenuspėjami judesiai mokslininkus intriguoja
Didžioji raudonoji dėmė, kuri pastarąjį dešimtmetį palaipsniui mažėjo, dabar pademonstravo nenuspėjamus savo dydžio pokyčius, rašoma žurnale „The Planetary Science Journal“ paskelbtame straipsnyje. NASA Goddardo kosminių skrydžių centro stebėtojų grupei vadovavusi astronomė Amy Simon komentavo šį netikėtą elgesį.
Pasak A. Simon, mokslininkai visada pastebėdavo nedidelius jos padėties svyravimus, tačiau pastaruoju metu pastebėtas išsiplėtimas ir susitraukimas juos nustebino. Pasitelkę pažangias „Hubble“ galimybes, jie galėjo patvirtinti, kad audra ne tik keičia savo dydį, bet ir greitį.
Judėjimo palyginimas su sumuštiniu
Vienas iš tyrėjų Mike’as Wongas iš Kalifornijos universiteto Berklyje pasakojo portalui Space.com, kad audros veiksmai panašūs į perpildyto sumuštinio veiksmus. Dėmę stumia ją supantys reaktyviniai srautai, kurie sukelia išsipūtimo efektą.
Vongas taip pat atkreipė dėmesį, kad audros centrinis regionas per didžiausius svyravimus pašviesėja, o tai rodo pokyčius viršutiniuose planetos atmosferos sluoksniuose. Tai gali reikšti, kad mažėja rūkas, kuris paprastai gaubia audrą.
Galimas Didžiosios raudonosios dėmės stabilizavimas
Simono komanda mano, kad galiausiai audra gali susitraukti tiek, kad tilptų į Jupiterio vėjų juostas, o tai greičiausiai stabilizuos jos dydį. Iki tol jie ir toliau atidžiai stebės GRS, siekdami geriau pažinti vieną įdomiausių Saulės sistemos orų.
