Elektromobilis nebėra vien turtingųjų privilegija. Taip galima drąsiai tarti 2024-aisiais, kai į konkurencinius karus įsivėlę gamintojai naujus pirkėjus ėmė vilioti vis patrauklesnėmis kainomis. Išsitraukti skaičiuotuvus pirkėjus skatina ir valstybinės subsidijos. Tad į ką dabar gali dairytis apie taršos neišskiriančius modelius galvojantys vairuotojai?
Pardavimas auga, konkurencija – taip pat
Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skaičiuoja, kad 2023 metais elektromobilių pardavimas gerino naujus rekordus ir globaliai pasiekė 13,7 mln. parduotų naujų modelių (iš jų Europoje – 3,2 mln.). Elektra varomų automobilių rinkos dalis nuo 2020 metų išaugo nuo maždaug 4 iki 18 proc.
IEA vertina, kad elektromobilių pardavimo augimas nesustos ir šiemet – prognozuojama, kad visame pasaulyje bus parduota apie 16,6 mln. naujų elektra varomų modelių, iš jų Europoje – 3,4 mln. Agentūros skaičiavimu, vien per pirmąjį 2024 m. ketvirtį pasaulyje parduota per 3 mln. elektromobilių, o tai yra penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tiesa, šis augimas jau nuosaikesnis nei prieš keletą metų rinkas drebinęs bumas. Iš dalies jį lėmė pačių gamintojų pastangos – elektromobilius pamažu pristato visos bendrovės, o augant pasirinkimui vartotojai dairosi ir palankesnių kainų.
Konkurencija verčia peržiūrėti kainas net ir didžiausius žaidėjus. Bene aktyviausiai į paklausos dinamiką reaguoja JAV gamintoja „Tesla“: kainodarą jau koregavusi 2023-aisiais, „Reuters“ duomenimis, pavasarį bendrovė įvairiose rinkose vėl sumažino savo populiariausių modelių kainas apie 1 500-2 000 eurų.
Kaip ir „Tesla“, itin jautriai su agresyvia Kinijos gamintojų konkurencija susiduria „Volkswagen“ bei kiti ambicijų elektromobilių segmente neslepiantys gamintojai. Analitikai pažymi, kad jų konkurentai iš Kinijos, kaip antai BYD ar „Nio“, vieną po kito pristato naujus pigesnius elektromobilius ir drąsiai skverbiasi į Europą.
Senajame žemyne papildomą spaudimą kelia ir daugybė kitų žaidėjų: nuo mažus elektromobilius rinkai ruošiančių „Stellantis“ prekių ženklų iki populiariausių SUV modelių gamintojų. Vienu tokių tapo ir Pietų Korėjos įmonė KGM. Anksčiau „SsangYong“ pavadinimu žinota bendrovė į mūsų regioną atvežė jau žinomo modelio su vidaus degimo varikliais elektrinę versiją „Torres EVX“.
Gausia įranga pasižymintis vieno paklausiausių kompaktinių krosoverių segmento atstovas su 462 km viena įkrova nuvažiuoti leidžiančia 73,4 kWh talpos baterija kainuoja nuo 39,9 tūkst. eurų.
Nė 40 tūkst. nekainuojantis elektrinis SUV
Vos prieš keletą metų šio segmento elektromobilių kainos nenusileisdavo žemiau 50 tūkst. eurų. Tačiau didėjant pasiūlai gamintojams ir pardavėjams teko peržiūrėti kainodarą, be to, atsirado ir kitų paskatų.
Nuo 2023 metų pradžios įmonėms ir gyventojams, kurie yra PVM mokėtojai, Lietuvoje taikoma lengvata lengviesiems elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridams įsigyti. Išsirinkus norimą minėtų tipų automobilį, kurio kaina neviršija 50 tūkst. eurų su PVM, šį mokestį galima atskaityti.
Be to, naujus elektromobilius įsigijusios įmonės iki 2026 metų pabaigos gali pretenduoti į 4 000 eurų Aplinkos projektų valdymo agentūros kompensaciją, teikiamą pagal Susisiekimo ministerijos pažangos priemonę „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“, o fiziniai asmenys – į analogišką 5 000 eurų išmoką. Dėl visų šių paskatų elektromobilių kainos mūsų šalyje tampa dar prieinamesnės.
„Daugelį pirkėjų paprastai atbaidydavo elektromobilių kainos. Įmonės skaičiuoja kiek kitaip – joms svarbi visa bendra automobilio nuosavybės kaštų suma per tą laiką, per kurį transporto priemonė bus naudojama. O elektromobilių eksploataciniai kaštai yra pastebimai mažesni nei modelių su vidaus degimo varikliais. Tačiau akivaizdu, kad fiziniam pirkėjui pirmasis psichologinis slenkstis yra įsigijimo kaina – ar tikrai apsimoka mokėti daugiau nei už paprastą automobilį?“ – pirkėjų abejones paaiškina automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Štai minėtojo „Torres EVX“ kaina po subsidijos fiziniam asmeniui prasideda nuo 34,9 tūkst. eurų, o įmonei nebesiektų ir 30 tūkst. Tiek atsieitų erdvus 4,7 m ilgio elektrinis SUV su 703 litrus siekiančia bagažine, 152 kW galios elektros motoru, net 7 metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija (baterijai taikoma 10 metų arba 1 mln. km garantija), automatiniais LED žibintais, šildomu odiniu vairu, dviejų zonų klimato kontrolės sistema, visomis šildomomis sėdynėmis (priekinės – taip pat valdomos elektra ir ventiliuojamos) ir plačiu pagalbos vairuotojui sistemų paketu.
Palyginkime: panašaus dydžio ir komplektacijos hibridinio SUV „Honda CR-V“ su 587 litrų tūrio bagažine kaina prasideda nuo 45 tūkst., benzininio visais ratais varomo universalo „Subaru Outback“ su 561 litro bagažine – nuo 37,5 tūkst., o hibridinio „Toyota RAV4“ visureigio su 580 litrų bagažo erdve – nuo 36,6 tūkst. eurų. Tad tokiomis sąlygomis elektromobiliai kainomis ima konkuruoti ir su vidaus degimo jėgaines turinčiais modeliais.
Laimės vairuotojai
Babelis atkreipia dėmesį, jog netrukus konkurencija dar labiau išaugs mažiausiųjų modelių segmente. Nors mūsų šalyje tokie mažyliai, kaip koncerno „Stellantis“ valdomų prekių ženklų modeliai „Citroën C3“ ar „Fiat Panda“, nėra labai populiarūs, gamintojai žada, kad jų elektrinės versijos kainuos iki 25 tūkst. eurų.
„Įvertinus ir subsidijas, ateityje dar labiau plėsis savo kainomis su vidaus degimo analogais galinčių konkuruoti elektrinių modelių pasiūla. Prabangių automobilių segmente šis reiškinys pastebimas jau ne vienerius metus, o dabar pamažu skverbiasi ir į vidutinę klasę. Vairuotojams tai – geras ženklas, nes atsiras dar daugiau galimybių rinktis: likti prie vidaus degimo varikliais varomų modelių, persėsti į elektrinius ar ieškoti tarpinių variantų“, – apibendrina apžvalgininkas.
