Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis taps vieta, kurioje vilniečiai ir miesto svečiai galės gilinti žinias apie ledynmečius Lietuvoje. Ši unikalaus kraštovaizdžio teritorija bus įveiklinta įrengiant naują pažintinę erdvę – „Mamuto parką“. Tokio edukacinio parko idėją pasiūlė bendrovė „Bauland“, išrinkta po atviro architektūrinio projekto konkurso.
Siekdami geriau suprasti „Mamuto parko“ idėją Lietuvos geologai pakvietė jos autorius, Vilniaus miesto savivaldybės ir projektą prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos atstovus į Lietuvos geologų sąjungos susitikimą, kuriame projektuotojai išsamiai papasakojo apie planuojamus pokyčius draustinyje.
Parkas – ne tik poilsiui
„Mamuto parko“ idėją pasiūliusios bendrovės vadovas, urbanistas Donatas Baltrušaitis pasakojo, kad parką sudarys keli pasivaikščiojimo takai, regyklos, kurios atskleis Vilniui svarbių geologinių reiškinių vaizdus. Taip pat planuojami augalų sodai, kurie bus susodinti pagal Žemės raidos laikotarpius, „ganyklos“ – žaidimų ir poilsio aikštelės, amunicijos takas šalia istorinių amunicijos sandėlių ir naujas pėsčiųjų tiltas, vizualiai ir emociškai papildantis edukacinio parko pasakojimą.
„Šeškinės šlaitų geomorfologiniai bruožai ypatingai raiškūs, pasivaikščiojimas jais jau savaime suteikia gamtos grožio pajautimo ir įkvėpimo, bet kai bus įrengti specialūs edukaciniai elementai, jie suteiks lankytojams pažinimo ir atradimo džiaugsmą“, – sakė renginį organizavusios Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas dr. Jonas Satkūnas.
Vilnius – vienintelė tokia sostinė
„Mamuto parko“ idėjos autoriai rengdami projektą konsultavosi su geologu Simonu Saarmann, gamtos mokslų daktaru Ričardu Skorupsku ir botanike Vilma Gudyniene. Dalyvaudamas susitikime S. Saarmann pabrėžė, kad ledynmečio raidą verta pasakoti ne tekstais stenduose, o galimybe patirti laiko tėkmę, mastelius. Pavyzdžiui, planuojama, kad lankytojai galės suvokti geologinio laiko mastelį eidami takais, atitinkančiais ledynmečio laiko skalę, pasimatuoti savo pėdą ar net save pačius lygindamiesi su mamuto pėda, apžiūrėti, kokie rieduliai kartu su slenkančiu ledynu atkeliavo iš Šiaurės šalių ir Baltijos jūros dugno, kaip rieduliai smulkėjo.
„Šiuo aspektu Vilnius išsiskiria ir visos Europos kontekste, nes tai vienintelė sostinė įsikūrusi ties pačia paskutiniojo apledėjimo riba, kurios kraštovaizdį nulėmė tirpstančio ledo vandenų srautai. Tuo Vilnius taps įdomesnis ne tik patiems miesto gyventojams, bet ir lengvai pasiekiama pažinimo vieta besidomintiems mūsų planetos praeitimi, – teigė geologas S. Saarmann. – Savo geologinio unikalumo Europos mastu Vilnius dar nėra pabrėžęs, tad šios temos pristatymas suteikia galimybę sukurti nacionalinės svarbos ir traukos centrą Lietuvoje“.
Mamutai vaikščiojo po Lietuvą
Renginyje Lietuvos geologai diskutavo, ar mamutai Lietuvoje gyveno ir jeigu taip, kuriuo laikotarpiu, dalijosi turima informacija. Užfiksuota, kad prieš 1832 m. uždarant Vilniaus universitetą jo kolekcijoje buvo saugomi 79 mamutų kaulai, iš jų apie 40 dantų. Yra įvairios hipotezės, pagal kurias manoma, kad mamutai galėjo tik atsitiktinai atklysti į Lietuvos teritoriją, galėjo ir gyventi čia, nes Lietuvos teritorijoje augo mamutams tinkamas maistas – viena aišku, mamutai tikrai vaikščiojo po Lietuvą.
Mamutų kaulų radiniai buvo surinkti mokslininkų ir vietos gyventojų Neries pakrantėje, o didelė dalis – XIX a. buvusiame Vilniaus priemiestyje Šnipiškėse ir Šeškinės kalvų papėdėje. Kitos mamutų kaulų Vilniuje radimvietės – muzikinio teatro „Legendos klubas“ Kalvarijų g. teritorijoje, Vilniaus g. ties Vyriausybe ir Smėlio g. Antakalnyje. Pastarosios vietos jau stipriai urbanizuotos ir prarado pirmykštį kraštovaizdį. Todėl Šeškinės kalno teritorija lieka vienintelė tinkamiausia teminio parko apie ledynmetį ir mamutus vieta sostinėje.
Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis įsteigtas 1996 m. siekiant išsaugoti ledyno tirpsmo vandenų srautų suklotų sluoksniuotų nuosėdų Neries slėnio šlaitų fragmentą. Planuojama parko teritorija sieks 12 tūkst. kv. m. Pereiti parką vienu iš projektuojamų takų gali užtrukti apie valandą. Apsilankydami šiame draustinyje patyriminėmis priemonėmis lankytojai galės susipažinti su Vilniaus reljefo formavimosi istorija.
